nuosavė

nuosavė̃ sf. (3^b) GK1939,89, núosavė (1); rš teatr. savi žodžiai, įterpti į svetimą tekstą (ppr. vaidinant teatruose): Bet esti ir nuosavės mėgėjų, kurie tą pat daro ir su genialiais veikalais rš.